Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje startavo pirmasis bandomasis skydinės renovacijos projektas

Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje pirmą kartą Lietuvoje pradėta taikyti skydinės renovacijos technologija – bandomojo projekto metu gimnazijos sienos apšiltinamos gamykloje pagamintais specialiai šiam pastatui pritaikytais skydais.

„Skydinė renovacija yra naujas tvarus būdas modernizuoti senus pastatus ir sumažinti išlaidas šildymui. Siekiame, kad ši technologija praplėstų renovacijos sprendimų pasirinkimą. Atsirandant vis daugiau sėkmingų pavyzdžių, skydinė renovacija gali papildyti jau taikomas modernizavimo technologijas“, – teigia Mantas Juška, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovas.

Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras, pažymi, kad skydinė renovacija Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl tokie pilotiniai projektai leidžia išbandyti techninius sprendimus ir įvertinti privalumus.

„Norėčiau padėkoti APVA, kuri pakvietė savivaldybes prisijungti prie šios iniciatyvos. Vienas svarbiausių motyvų, paskatinusių dalyvauti projekte – galimybė modernizuoti pastatą per palyginti trumpą laiką ir kuo mažiau trikdyti ugdymo procesą. Mokykloms tai ypač aktualu, nes įprasti renovacijos projektai trunka ilgai ir sukelia nepatogumų mokyklos bendruomenei“, – kalba V. Makūnas.

Kauno rajono savivaldybės mero teigimu, pastatų energinio efektyvumo didinimas yra vienas iš svarbių valstybės prioritetų, todėl tokie projektai leidžia prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Pilotinis projektas suteikia galimybę dalį modernizavimo darbų finansuoti iš išorinių šaltinių ir taip racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas.

Kodėl pasirinkta Karmėlavos Balio Buračo gimnazija?

Karmėlava yra viena sparčiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų. Vietovė svarbi ir strategiškai – čia veikia Kauno laisvoji ekonominė zona, greta įsikūręs tarptautinis Kauno oro uostas. Augant bendruomenei, didėja ir kokybiškos švietimo infrastruktūros poreikis, todėl investicijos į ugdymo įstaigas yra būtinos.

„Prieš ketverius metus rekonstravome ir modernizavome Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus patalpas, kuriose mokosi pradinukai. Gimnazijos mokinių skaičius siekia 655 ir palaipsniui didėja. Savivaldybė nuosekliai investuoja į šios ugdymo įstaigos infrastruktūrą ir aplinką: sutvarkytos viešosios erdvės šalia gimnazijos, įrengtas parkas, modernizuotas stadionas. Todėl gimnazijos pastato renovacijos projektas yra logiškas šių investicijų tęsinys“, – pažymi V. Makūnas.

Pastatas pasirinktas ir dėl praktinių priežasčių – jis atitiko pilotiniam projektui keliamus reikalavimus. Mokykla buvo statyta 1961–1992 metų laikotarpiu, pastato energinio naudingumo klasė buvo ne aukštesnė nei D, o bendras plotas pateko į kvietime numatytą mokykloms tinkamą intervalą – nuo 3 iki 5 tūkst. kvadratinių metrų. Pastatas atitinka aukštingumo reikalavimus ir turi privažiavimus iš visų pusių.

Meras sako, kad, atnaujinus gimnaziją, siekiama sukurti modernią, energetiškai efektyvią ir patogią mokymosi aplinką mokyklos bendruomenei. Atnaujintas pastatas užtikrins geresnį mikroklimatą, mažesnes energijos sąnaudas, jame bus jaukiau ir patogiau.

„Taip pat tikimės įgyti patirties taikant skydinės renovacijos technologiją – įvertinsime jos įgyvendinimo procesą, technologinius sprendinius, matysime realius rezultatus. Jei ši technologija pasiteisins, ateityje ją galėsime pritaikyti ir kitiems Kauno rajono savivaldybės pastatams modernizuoti. Šį projektą vertiname kaip puikią galimybę atnaujinti gimnaziją ir išbandyti sprendimą, kuris ateityje padėtų sparčiau ir efektyviau modernizuoti kitus viešuosius pastatus“, – sako V. Makūnas.

Vienas iš šešių bandomųjų projektų

Skydinės renovacijos metu gamyklose pagaminami lengvi, saugūs ir tvirti medienos konstrukcijų skydai, kurie pritaikomi konkrečiam pastatui ir greitai sumontuojami objekte.

M. Juškos teigimu, skydai gaminami uždarose patalpose, todėl jų kokybei neturi įtakos oro sąlygos, o montavimas galimas bet kuriuo metų laiku.

„Lyginant su tradiciniais apšiltinimo būdais, skydų montavimas užtrunka gerokai trumpiau ir leidžia sparčiau įgyvendinti visą renovacijos projektą. Dar vienas šios technologijos privalumas – mažesni nepatogumai pastato naudotojams, kadangi skydinei renovacijai dažniausiai nereikia pastolių, todėl neuždengiami langai“, – kalba M. Juška.

Preliminariai skydų montavimo darbai Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje gali trukti apie du mėnesius, o visų rangos darbų sutarties vertė sieks 4,8 mln. eurų su PVM.

Karmėlavos gimnazijos modernizavimas yra vienas iš šešių pilotinių bandomųjų skydinės renovacijos projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti 2026 metais. Gimnazija iš jų išsiskiria savo dydžiu – bendras pastato plotas siekia 6 111,35 kv. metrų.

Iš viso bandomojo etapo metu numatoma modernizuoti tris viešuosius ir tris daugiabučius pastatus. Bandomųjų projektų tikslas – išbandyti daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą naudojant skydinę technologiją, pasiekiant ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, parengti metodines rekomendacijas serijinei skydinei renovacijai bei skatinti šios technologijos taikymą Lietuvoje.

Tikimasi pritaikyti platesniu mastu

Įgyvendinant skydinę renovaciją, kaip ir įprastinės renovacijos metu, atnaujinama ne tik pastato išorė – taip pat modernizuojamas šilumos punktas, šildymo, karšto vandens, vėdinimo, priešgaisrinės ir kitos inžinerinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos ir stogas, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės bei liftai.

Remiantis APVA analize, skydinė renovacija teoriškai galėtų būti taikoma iki 25-30 proc. viso daugiabučių pastatų ploto Lietuvoje, taip pat nemažai daliai viešųjų pastatų. Tikimasi, kad bandomieji projektai taps praktiniais pavyzdžiais, kurie leis įvertinti technologijos potencialą ir jos pritaikymo galimybes platesniu mastu.