Naujas pastatų atnaujinimo būdas gali pakeisti renovacijos tempą

Renovacijos poreikis seniai nebekelia abejonių – didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje pastatyti iki 1993 metų, yra susidėvėję ir nepatrauklūs, jų energinis efektyvumas žemas, o šildymo sąskaitos kasmet primena apie modernizacijos būtinybę.

Šiemet Lietuvoje žengiamas dar vienas žingsnis, galintis paspartinti renovacijos procesą – pradedama taikyti skydinė renovacija, laikoma viena perspektyviausių pastatų atnaujinimo technologijų.

Kas yra skydinė renovacija?

„Pastatų atnaujinimas skydais, dar vadinamas skydine renovacija, – tai modernus ir tvarus būdas atnaujinti senus pastatus, ženkliai pagerinti jų energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąnaudas. Šios technologijos esmė – gamykloje pagaminti ir konkrečiam pastatui individualiai pritaikyti renovacijos skydai, kurie atvežami į objektą ir greitai sumontuojami ant pastato sienų“, – pasakoja Mantas Juška, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovas.

Skydinės renovacijos fasado skydas yra daugiasluoksnė konstrukcija, kurią sudaro sienos nelygumus išlyginanti minkšta vata, garo izoliacija, struktūrinė medienos plokštė, klijuoto lukšto medienos (LVL) rėmas su apšiltinimu, priešvėjinės plokštės ir plėvelės, vėdinimo tarpas bei fasado apdaila. Į skydus iš anksto gali būti sumontuojami langai bei durys.

M. Juškos teigimu, tokia renovacija pasižymi ilgaamžiškumu, tvarumu, dideliu energiniu efektyvumu ir spartesniu pastato apšiltinimo procesu.

Lietuvoje – šeši bandomieji projektai

Šiais metais Lietuvoje pradedami 6 bandomieji parodomieji pastatų atnaujinimo skydais projektai, kurių metu siekiama pasiekti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę. Jiems skirta 10 mln. eurų.

Skydinės renovacijos technologija bus išbandyta tiek viešuosiuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose. Numatyta modernizuoti Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją, Vilniaus darželį „Justinukas“ ir Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrių. Taip pat bus atnaujinti trys daugiabučiai namai – du Vilniuje ir vienas Utenoje.

„Pastatų atranka vyko paskelbus atvirą kvietimą savivaldybėms, projektų administratoriams, bendro naudojimo objektų valdytojams ir daugiabučių bendrijoms. Bandomųjų projektų dalyviais tapo nebijojusieji išbandyti Lietuvoje dar mažai žinomą technologiją ir sutikę tapti pavyzdžiais kitiems“, – pasakoja M. Juška.

Pažymėtina, kad skydinė renovacija tinka pastatams iki 5 aukštų, turintiems taisyklingą architektūrą, surenkamo gelžbetonio ar mūro konstrukcijas bei bent 6 metrų laisvą apėjimą.

Kuo išsiskiria skydinė renovacija?

Skydinė renovacija yra dar viena alternatyva, plečianti pasirinkimo galimybes gyventojams, savivaldybėms ir rangovams ir turinti aiškių privalumų.

Vienas svarbiausių yra greitis. Tradicinė daugiabučių renovacija Lietuvoje trunka apie 9-15 mėnesių, o skydų gamyba ir montavimas – maždaug perpus trumpiau. Tiesa, visas projektas nuo inicijavimo iki užbaigimo gali trukti iki 20 mėnesių, tačiau realūs statybos darbai vietoje vyksta gerokai sparčiau.

Kitas svarbus aspektas yra mažesni nepatogumai gyventojams. Skydinei renovacijai įprastai nereikia pastolių, todėl neuždengiami langai – skydai montuojami naudojant keltuvus ir mašininį kraną. Išimtis yra atvejai, kai dėl technologinių ar projektinių sprendinių skydų montavimas tam tikrose fasado vietose nėra galimas, tuomet pasirenkamos kitos alternatyvos.

Taip pat skydinės renovacijos metu užtikrinama aukšta kokybė ir tikslumas. Skydai gaminami uždarose patalpose, kontroliuojamomis sąlygomis, todėl jų kokybei neturi įtakos oro sąlygos, be to, jie nėra standartiniai, o gaminami pagal konkretaus pastato išmatavimus. Skydinės renovacijos metu galima pasiekti B, A, A+ ar net A++ energinio naudingumo klases. Pasiekus B klasę, energinis efektyvumas pagerėja bent 40 proc., o tai tiesiogiai atsispindi mažesnėse šildymo sąskaitose.

Kiek pastatų Lietuvoje galėtų būti renovuoti skydais?

Remiantis APVA analize, vertinant daugiabučių aukštį ir sienų konstrukcijas, įvertinus privažiavimą, pastatų būklę ir kitus techninius niuansus, skydinė renovacija teoriškai galėtų būti taikoma iki 25-30 proc. viso daugiabučių ploto.

Tai itin reikšminga, turint omenyje, kad Lietuvoje vis dar yra apie 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių, sudarančių beveik 85 proc. visų šalies daugiabučių namų.

Artimiausiu metu bandomieji projektai taps gyvais pavyzdžiais: juos bus galima apžiūrėti, įvertinti rezultatą. APVA specialistai yra pasirengę konsultuoti savivaldybes ir gyventojus, daugiabučių administratorius, rangovus, o naujausiame daugiabučių modernizavimo kvietime skydinė renovacija įtraukta kaip viena iš galimų technologijų.

Nors Lietuvoje skydinė renovacija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, kitose šalyse jau sukaupta vertinga patirtis. Ypač išsiskiria Estija, taip pat Olandija, Vokietija, Lenkija ir kitos Europos valstybės.

Ar skydinė renovacija taps masiniu sprendimu Lietuvoje? Atsakymą greičiausiai pateiks artimiausi keleri metai. Tačiau Lietuva pradeda taikyti technologiją, kuri leidžia renovuoti kokybiškai, tvariai ir greitai. Skydinė renovacija gali tapti realia galimybe paspartinti daugiabučių atnaujinimą Lietuvoje, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti gyvenimo kokybę. Svarstantiems apie pastato modernizavimą verta pasidomėti šiuo nauju sprendimu jau dabar – galbūt tai efektyviausias kelias į šiltesnius, ekonomiškesnius namus.