DUK

Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Žiemą gyventojai šąla, bet sąskaitos už šildymą išlieka aukštos.

Renovacija padeda sumažinti šildymo sąskaitas, palaikyti komfortišką temperatūrą bute, pagerina gyvenimo kokybę, taip pat pasikeičia daugiabučio estetinis vaizdas, sumažėja jo poveikis gamtai.

Energiniam naudingumui didžiausią įtaką turi sienų, langų, stogo, perdangų virš grunto, durų ir kitų atitvarų šilumos pralaidumas. Didžiausi energijos nuostoliai patiriami šilumai išeinant per atitvaras – todėl joms, vertinant energinį naudingumą, ir skiriamas didžiausias dėmesys. Taip pat didelę įtaką turi ir inžinerinės – šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Šiuos pastato duomenis reikia įvertinti norint efektyviai įgyvendinti projektinius daugiabučio atnaujinimo sprendimus – apšiltinant sienas, keičiant langus, atnaujinant šildymo ir vėdinimo sistemas ar įgyvendinant pilną namo renovaciją.

Pastato energinis efektyvumas išreiškiamas energinio naudingumo klase pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia mažiausiai C, o dažnai ir B klases.

Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai – trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus – šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.

Kiekvienam renovuotam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų.

Vien įgyvendinus tokias priemones kaip sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas ir šildymo sistemų sutvarkymas įmanoma pasiekti net 50-60 proc. energijos sutaupymą.

Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva.

Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios – norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė.

Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius – jie ir įgyvendina renovacijos procesą.

Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio  gyventojų susirinkimas, kuriame 55 proc. butų savininkų turi jam pritarti.

Vidutiniškai vieno kvadratinio metro renovacija kainuoja 200 eurų iki valstybės paramos suteikimo.

Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.

Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, visiškai padengiamos ir projekto administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.

Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.

Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos – penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc..

Valstybė socialiai jautriems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas.

Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.

Paskolą daugiabučio namo renovacijai ima projekto įgyvendinimo administratorius savo vardu butų savininkų naudai. Imant paskolą nėra vertinama kiekvieno buto savininko jau turimos paskolos ir galimybė gauti paskolą.

Energinį efektyvumą didinančios priemonės:

• Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas:

Šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar pertvarkymas, taip pat ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir panašiai) įrengimas; Balansinių ventilių ant stovų įrengimas; Vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas; Šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimas; Individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose.

• Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas;
• Stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas, ir (ar) laiptų į statomo naujo šlaitinio stogo pastogę įrengimas energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai;
• Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą;
• Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą;
• Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams;
• Butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus;
• Rūsio perdangos šiltinimas;
• Liftų atnaujinimas (modernizavimas) – jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.

Kitos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės:

• Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, taip pat ir namui priklausančių lokalinių įrenginių, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ar (ar) pertvarkymas, drenažo sutvarkymas).

Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens modernizavimui projektus rengti gali visų daugiabučių namų (3 ir daugiau butų), pastatytų iki 1993 metų, savininkai. Daugiabučiuose namuose turi būti įrengti seno tipo – elevatoriniai šilumos punktai arba šilumos punktai, kuriuose nėra galimybės nustatyti automatinio šildymo sistemos karšto vandens palaikymo, t.y. nėra automatinio vandens temperatūros reguliavimo funkcijos. Daugiabučiai namai, kuriuose yra modernūs šilumos punktai, turintys automatinio karšto vandens reguliavimo funkcijas negalės būti subsidijuojami.

Įgyvendinant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens modernizavimui projektus yra būtina vietoje esamo seno tipo – elevatorinio šilumos punkto arba šilumos punkto, kuriame nėra galimybės nustatyti automatinio šildymo sistemos karšto vandens palaikymo turi būti pakeistas į naują modernų šilumos punktą arba įrengti atskirą šilumos punktą daugiabučiame name. Taip pat daugiabučiame name ant stovų turi būti įrengiami balansiniai ventiliai ant šildymo ir karšto vandens stovų.

Jeigu keletas daugiabučių namų naudoja šilumą iš vieno šilumos punkto, kuris yra seno tipo šilumos punktas, tai tokie namai gali gauti subsidiją atskiro šilumos punkto įrengimui daugiabučiuose namuose. Šiuo atveju turi būti parengti du projektai atskiriems daugiabučiams namams, bei jiems turi pritarti abiejų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai.

Socialiai remtiniems asmenims, kurių daugiabučiame name yra įgyvendinamas mažosios renovacijos projektas, nėra galimybės gauti valstybės paramos, kuria būtų galima 100 procentų padengti projekto išlaidas.

Įgyvendinus mažosios renovacijos projektą galima gauti 30 proc. paramą tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. Tinkamos finansuoti išlaidos:

1. Bendrosios nuosavybės teise valdomų elevatorinių šilumos punktų keitimais į naują automatizuotą šilumos punktą ar senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, atnaujinimas arba atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą – privaloma Projekto metu įgyvendinti veikla;
2. Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą);
3. Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas;
4. Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą).

Agentūros nustatytos formos projektas-paraiška skirta daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui (modernizavimui) turi būti patvirtintas ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ne mažesniu kaip 50+1 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Balsavimo metu sprendimų priėmimui turi būti naudojami vardinio balsavimo biuleteniai.

Mažosios renovacijos projektus galima finansuoti skolinantis iš finansinių institucijų. Projektus galima finansuoti komercinėmis paskolomis arba naudojant UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra siūlomą finansavimo mechanizmą, daugiau informacijos https://www.vipa.lt/paslaugos/paskolos-mazosios-renovacijos-projektams/

Patvirtinus projekto paraišką, ji turi būti teikiamas Agentūrai. Agentūra įvertins projektą ir pakvies pasirašyti paramos teikimo sutartį. Projektas turės būti įgyvendinamas sutartyje numatytomis sąlygomis ir paramos teikimo apraše nustatyta tvarka.