DUK
Užduoti klausimus galite paskambinę informacine telefono linija +370 614 99 699
Bendrieji klausimai
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Nuo ko priklauso daugiabučio energinis efektyvumas? | Energiniam naudingumui didžiausią įtaką turi sienų, langų, stogo, perdangų virš grunto, durų ir kitų atitvarų šilumos pralaidumas. Didžiausi energijos nuostoliai patiriami šilumai išeinant per atitvaras – todėl joms, vertinant energinį naudingumą, ir skiriamas didžiausias dėmesys. Taip pat didelę įtaką turi ir inžinerinės – šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Šiuos pastato duomenis reikia įvertinti norint efektyviai įgyvendinti projektinius daugiabučio atnaujinimo sprendimus – apšiltinant sienas, keičiant langus, atnaujinant šildymo ir vėdinimo sistemas ar įgyvendinant pilną namo renovaciją. Pastato energinis efektyvumas išreiškiamas energinio naudingumo klase pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia mažiausiai C, o dažnai ir B klases. |
| 2. Kiek padidėja daugiabučio energinis efektyvumas po renovacijos? |
Kiekvienam renovuotam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų. Atskiri kvietimai daugiabučių namų atnaujinimui gali numatyti aukštesnius reikalvimus energinio naudingumo klasei po renovacijos. Vien įgyvendinus tokias priemones kaip sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas ir šildymo sistemų sutvarkymas įmanoma pasiekti net 50-60 proc. energijos sutaupymą. |
| 3. Kokie gyvenamieji pastatai gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje? | Daugiabučių modernizavimo programoje gali dalyvauti tik daugiabučių (trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai) namų klasifikaciją atitinkantys pastatai, kuriuose taip pat gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus – šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal vėlesnius nei iki 1993 m. galiojančius normatyvus. |
| 4. Kaip inicijuoti daugiabučio renovaciją? | Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios – norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o veiksmų turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė. Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius – jie ir įgyvendina renovacijos procesą. Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame 55 proc. butų savininkų turi jam pritarti. |
| 5. Ką daryti gyventojams, jeigu užbaigus rangos darbus, atsiranda defektai? | Užbaigus pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir atsiradus defektams, gyventojai turi raštu kreiptis į bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuri atstovauja butų ir kitų patalpų savininkams ir yra atsakingas už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei atnaujinimą. Administratorius turi įvertinti nurodytus defektus, ir dalyvaujant rangovo įgaliotam atstovui, surašyti defektinį aktą, pagal kurį rangovas privalo pašalinti defektus. Rangovas atsako už defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, kuris pagal statybos įstatymą yra 5 metai, o paslėptiems darbams (pvz. vamzdynai) – 10 metų. Jeigu rangovas nepripažįsta defektų, galima samdyti nepriklausomą darbų kokybės ekspertizę defektams nustatyti ir kreiptis į teismą dėl rangovo įsipareigojimų įvykdymo arba dėl defektų pašalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jeigu defektai pašalinti savo lėšomis. |
| 6. Kas prižiūri renovacijos kokybę? | Renovacijos kokybę prižiūri: projekto administratorius, techninis prižiūrėtojas, projektuotojas, rangovas, statybos inspektoriai, APVA specialitai, gyventojai. |
| 7. Ką daryti, jei išryškėjus defektams paaiškėja, kad rangovas bakrutavo? | Rangovas kartu su atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktu, turi pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą, kuria užtikrintų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju užtikrintų dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmus 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui. |
| 8. Jeigu kitų butų ir kitų patalpų savininkai (kaimynai) nemoka kredito? | Nereikia nei grąžinti kredito, nei mokėti palūkanų už kaimynus, kurie nevykdo savo įsipareigojimų. Buto savininkas privalo grąžinti tik tą dalį kredito, kuris yra suteiktasbuto savininkui, pagal savo busto naudingą plotą. |
| 9. Kaip paskirstomos lėšos už daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) butų ir kitų patalpų savininkams po projekto įgyvendinimo? | Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ir kitų patalpų naudingajam (bendrajam) plotui ir individualioms investicijoms (buto ar kitų patalpų langams keisti, balkonams įstiklinti, rekuperacinėms (vėdinimo) sistemoms, nesusietoms su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis ir skirtoms vienos patalpos savininko poreikiams tenkinti, įrengti ir kitoms priemonėms). Vadovaujantis Civilinio Kodekso 4.82 str. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. |
| 10. Ar galima keisti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių projekto įgyvendinimo metu? | Jeigu pradėjus įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus netenkina pasirinkto projekto administratoriaus darbas, galima keisti projekto administratorių LR civiliniame kodekse nustatyta tvarka, t.y. 1/4 balsų dauguma gali būti inicijuojamas susirinkimas, kuriame paprastąja balsų dauguma gali būti priimamas sprendimas pakeisti projekto administratorių ir pasirinkti kitą. |
| 11. Ar gali Projekto administratorius, pasirašęs Valstybės paramos sutartį, bet dar neturintis finansuotojo patvirtinimo dėl kredito skyrimo, pirkti techninio darbo projekto parengimo paslaugas arba techninio darbo projekto parengimo paslaugą kartu su statybos rangos darbais? | Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 1725 (aktuali redakcija nuo 2022-11-25) 2.7 p. nurodyta, kad "Statybos rangos darbų pirkimas, taip pat statybos rangos darbų kartu su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (techninio darbo projekto) parengimu pirkimas vykdomas tik gavus finansuotojo sprendimą lengvatinio kredito sutarčiai sudaryti, jeigu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą numatoma įgyvendinti skolintomis lengvatinio kredito lėšomis. Projekto administratorius, pirkdamas tik techninio darbo projekto parengimo paslaugą, Nutarimo punkto nepažeidžia, bet prisiima atsakomybę už tai, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių negavus finansavimo projekto įgyvendinimui ir jo neįgyvendinus, išlaidos už projekto parengimą bus apmokėtos butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis. |
| 12. Kokios numatytos finansinės sankcijos, jei buto savininkas, kuris gauna būsto šildymo išlaidų kompensacijas, nedalyvauja susirinkime arba nepritaria namo atnaujinimui (modernizavimui)? | Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo: - antro skirsnio 7 straipsnio 5 p. numatyta, kad "Daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo )modernizavimo) projekto įgyvendinimo <...>". - šešto skirsnio 21 srtaipsnio 12 p. numato, kad "Jeigu <...> buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija,<...> skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, <...> " |
| 13. Kokią paramą valstybė teikia nepasiturintiems gyventojams? | Valstybė socialiai jautriems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas. Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė. |
| 14. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai projektams? |
|
| 15. Kur kreiptis, jeigu pastebėjau broką renovacijos eigoje arba blogai dirbančius statybininkus? | Už atnaujinimo darbų organizavimą ir jų įgyvendinimą yra atsakingas projekto administratorius, todėl visais klausimais ir kilus problemų reikia kreiptis į jį. Šis turi atsakyti į visus kylančius klausimus, jeigu reikia, į susirinkimą pakviesti rangovo darbų vadovą, kad gyventojai patys galėtų jam išsakyti pastabas, išsiaiškinti, kaip vyksta darbai. Taip pat galite kreiptis į techninį prižiūrėtoją arba statybos darbų vadovą. Jeigu nepavyksta problemų išspręsti vietoje, gyventojai gali kreiptis į APVĄ arba valstybinę teritorijos planavimo ir statybos inspekciją |
| 16. Ką daryti, jeigu pasibaigus renovacijai pastebėjau statybos darbų broką? | Jeigu po renovacijos paaiškės, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai arba padaryta klaidų, už jas atsakys statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas (priklausomai nuo to, dėl kurio iš statybos dalyvių padarytų pažeidimų atsirado statybos defektų). Remiantis Statybos įstatyme išdėstytomis normomis, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui dienos, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip: • 5 metai matomiems darbams, • 10 metų paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams), • 20 metų, jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų. Visi šie terminai skaičiuojami nuo visų renovacijos darbų atlikimo ir perdavimo užsakovui dienos. Be to, pirmuosius 3 metus po renovacijos gyventojai papildomai apsaugomi nuo atvejų, kuomet rangovas tampa nemokus arba bankrutuoja. Ši garantija užtikrinama dokumentu, kurį rangovas turi pateikti kartu su statybos darbų perdavimu. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 % statinio statybos kainos. |
Finansavimas
| Klausimas |
Atsakymas |
| 1. Kokią paramą teikia valstybė? |
Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita. Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, visiškai padengiamos ir projekto administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms. Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos – penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc. |
| 2. Kokią paramą valstybė teikia nepasiturintiems gyventojams? |
Valstybė socialiai jautriems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas. Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė. |
| 3. Ar galiu gauti paskolą daugiabučio namo renovacijai, jei pagal mano gaunamas pajamas paskolos limitas jau išnaudotas? | Paskolą daugiabučio namo renovacijai ima projekto įgyvendinimo administratorius savo vardu butų savininkų naudai. Imant paskolą nėra vertinama kiekvieno buto savininko jau turimos paskolos ir galimybė gauti paskolą. |
Paraiška
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kada ir kokiu būdu teikiamos paraiškos dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekte | Paraiškos dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekte priimamos, tik kai Agentūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, pagal Programoje nustatytus kriterijus, paskelbia kvietimą teikti paraiškas. Šis kvietimas skelbiamas Agentūros interneto svetainėje, o paraiškos ir prie jų pridedami dokumentai Agentūrai teikiami per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą – APVIS. |
| 2. Ar reikalingas gyventojų pritarimas dėl paraiškos pateikimo | Paraiška dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte teikiama, tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų daugumai (paraiškų teikimo kvietimo specialiuose reikalavimuose nurodoma ne mažiau kaip 55 procentų dauguma) pritarus paruoštam investicijų planui (t. y., numatytoms pastato atnaujinimo priemonėms, jų kainoms, paskaičiuotoms butų mėnesinėms įmokoms) bei priėmus sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir pavedus projekto įgyvendinimo administratoriui kreiptis į pasirinktą finansų įstaigą dėl lėšų skolinimosi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti, pritariant jos finansavimo sąlygoms. |
| 3. Ar galima patikslinti paraišką ar prie jos pridedamus dokumentus, jeigu yra nustatyti trūkumai? | Paraiška yra įvertinama per 20 darbo dienų nuo jos pateikimo APVIS. Jeigu vertindama paraišką Agentūra nustato trūkumus (dokumentai užpildyti neišsamiai ar su trūkumais, ar nepridėti visi reikalingi dokumentai), tuomet per 5 darbo dienas nuo trūkumų nustatymo dienos informuoja apie tai paraiškos teikėją, ir per nurodytą terminą prašoma juos patikslinti. Gavusi patikslintą paraišką, Agentūra per 5 darbo dienas pakartotinai įvertina paraišką ir suderina arba nepritaria jai, jeigu neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar kvietimo sąlygų, apie tai raštu informuojant paraiškos teikėją. |
| 4. Kokią paramą teikia valstybė? | Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 20 proc. valstybė kompensuoja įgyvendinus tik tam tikras priemones, tai yra modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų taip pat pertvarkius ar pakeitus šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą (-as) (įskaitant šildymo sistemos balansavimo darbus), butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, visiškai padengiamos ir projekto administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms. Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos – penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc. |
| 5. Daugiabučio namo butų savininkai mūsų name pritarė projekto įgyvendinimui, ką daryti toliau? | Butų savininkams patvirtinus investicijų planą, projekto administratorius rengia paraišką ir teikia Agentūrai, atsižvelgiant į paskelbtus kvietimus. Agentūra įvertins projektą ir pakvies pasirašyti paramos teikimo sutartį. Projektas turės būti įgyvendinamas sutartyje numatytomis sąlygomis ir paramos teikimo apraše nustatyta tvarka. |
| 6. Kas gali būti Paraiškų teikėjais? | 1. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. 2. Asmuo, teikiantis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas. 3. Savivaldybės vykdomoji institucija. 4. Savivaldybės paskirtas savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratorius. |
| 7. Kas parenka statybos darbų vykdytojus - rangovus? | Statybos darbų rangovai parenkami konkurso būdu, vykdant viešuosius pirkimus. Pirkimus organizuoja butų savininkų paskirtas projekto administratorius. |
Ivesticinis planas (IP)
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kokias priemones galima įgyvendinti daugiabučio renovacijos metu? |
I. ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ DIDINANČIOS PRIEMONĖS 1. Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimas (modernizavimas): 1a. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas šilumos ir (ar) elektros, ir (ar) vėsumos energijai gaminti, ir (ar) karštam vandeniui ruošti 2. Vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas 3. Stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas 4. Išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas 5. Balkonų ar lodžijų įstiklinimas 6. Bendrojo naudojimo patalpose esančių langų keitimas, bendrojo naudojimo lauko durų keitimas 7. Butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimas 8. Rūsio perdangos šiltinimas 9. Liftų atnaujinimas (modernizavimas) 10. Bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos, apšvietimo sistemos atnaujinimas (modernizavimas) II. KITOS NAMO ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PRIEMONĖS 11. Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitiniųr lietaus nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimas ar keitimas 12. Konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą) keitimas 13. Bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas 14. Čiurlių ir (ar) kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančios dirbtinės lizdavietės 15. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose |
| 2. Kaip rengiamas investicijų planas? |
Investicijų planas rengiamas Agentūros Aplinkos projektų valdymo informacinėje sistemoje – APVIS, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-363 patvirtintu Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašu. |
| 3. Kokiomis aplinkybėmis tikslinamas investicijų planas (9 ir 10 etapo projektams)? | Investicijų planas tikslinams esant Valstybės paramos daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutarties (toliau - Sutartis), pateikiamos per aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą, Bendrųjų sąlygų 7.3.9 papunktyje nurodytoms objektyvioms aplinkybėms, kai: dėl techninių galimybių investicijų plane numatytų priemonių neįmanoma įgvendinti; įgyvendinant investicijų planą, pasirenkama nauja energinį efektyvumą didinanti ir (ar) kita papildoma priemonė ir dėl to keičiasi energijos sutaupymai ar planuojama pasiekti pastato energinio naudingumo klasė; investicijų plane numatyta priemonė keičiama kita ir šie pakeitimai didina Sutarties Specialialiosiose sąlygose numatytą paramos sumą, tenkančią energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. |
| 4. Kokia tvarka tikslinamas investicijų planas (9 ir 10 etapo projektams)? | Projekto administratorius, vadovaudamasis Valstybės paramos daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutarties (toliau – Sutartis), pateikiamos per aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą, Bendrųjų sąlygų 7.4.1 papunkčio nuostatomis, atsiradus Sutarties 7.3.9 papunktyje numatytoms sąlygoms, turi teikti prašymą Agentūrai tikslinti investicijų planą, ir gavus Agentūros pritarimą, organizuoti investicijų plano tikslinimą. Patikslintas ir butų bei kitų patalpų savininkų patvirtintas investicijų planas pateikiamas Agentūrai derinimui. Suderinus investicijų planą, abiejų šalių rašytiniu susitarimu pakeičiamos Sutarties Specialiosios sąlygos. |
| 5. Kaip investicijų plane skaičiuojamos atnaujinimo priemonių kainos? | Namo atnaujinimo priemonių įgyvendinimo (statybos darbų) kainos, rengiant investicijų planą APVIS sistemoje, yra skaičiuojamos automatiškai, suvedus į sistemą numatytas įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias ir kitas priemones. Šios kainos atitinka Agentūros interneto svetainėje www.apva.lt skelbiamus įkainius ir yra preliminarios bei maksimaliai galimos, kurios negali būti viršytos, tai yra, faktinė statybos rangos darbų kaina paaiškės tik įvykdžius rangos darbų pirkimą, ir ji negali viršyti investicijų plane numatytos. Jeigu Investicijų plano rengėjas pagrindžia, kad nurodyti įkainiai sistemoje yra netinkami (per maži ar per dideli), jis šiuos įkainius gali patikslinti, pagrįsdamas tokį patikslinimą (kainos turi atitikti projekto įgyvendinimo metu esančias statybos rangos darbų kainas). |
| 6. Kaip skaičiuojamas rezervas, kokiu atveju jis gali būti panaudojamas? | Rengiant investicijų planą, APVIS automatiškai suskaičiuoja 20 procentų rezervą nuo visų statybos rangos darbų sumos, kuris gali būti panaudotas šiais atvejais: statybos rangos darbų sutarties kainai perskaičiuoti, jeigu numatytos sumos statybos rangos darbams, susijusiems su energinį efektyvumą didinančiomis ir kitomis priemonėmis, įgyvendinti nepakanka; neįvykus projekto statybos rangos darbų ar statybos rangos darbų kartu su techninio darbo projekto parengimu pirkimui ir nustačius, kad numatyta statybos rangos darbų suma yra per maža pirkimui įvykdyti; papildomiems statybos rangos darbams įsigyti, jeigu numatytos statybos rangos darbų sumos nepakanka atsiradusiems papildomiems statybos rangos darbams atlikti. Atskiras butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl rezervo naudojimo šio punkto papunkčiuose numatytais atvejais nepriimamas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai tvirtindami Investicijų planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, gali priimti sprendimą nepritarti Investicijų plane nurodyto dydžio rezervui, tokiu atveju statybos rangos darbų energinį efektyvumą didinančių ir kitų priemonių kaina yra ta, kuriai pritarė butų ir kitų patalpų savininkai, neįtraukiant numatyto rezervo sumos. Projekto įgyvendinimo administratorius, nustatęs, kad reikia panaudoti visą Investicijų plane numatytą rezervą ar jo dalį, šiame punkte nustatytais atvejais raštu informuoja butų ir kitų patalpų savininkus nurodydamas rezervo naudojimo priežastis arba butų ir kitų patalpų savininkai tvirtindami Investicijų planą priima sprendimą dėl kito butų ir kitų patalpų savininkų informavimo apie rezervo naudojimo priežastis būdo (pvz., rezervas gali būti naudojamas tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų atskirą sutikimą). Taip pat projekto įgyvendinimo administratorius apie dalies ar viso rezervo naudojamą sumą raštu informuoja Agentūrą. |
| 7. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nustatyta, kad kai „...<atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo plotas daugiau kaip 1500 m², projekte turi būti numatyta įrengti saulės šviesos energijos elektrinę bendrosioms pastato reikmėms, išskyrus tuos atvejus, kai elektrinei įrengti nėra techninių galimybių...>“. Kas laikoma techniniu galimybių nebuvimu? | Techninių galimybių nebuvimu galėtų būti laikomi atvejai, kai dėl stogo konstrukcijos ypatumų nėra techninių galimybių įrengti fotomodulių montavimui skirtos konstrukcijos, taip pat nėra pakankamai vietos ant stogo sumontuoti fotomodulius (pvz., numatyta įrengti saulės kolektorius karštam vandeniui gaminti, oro siurblius ar kt.); nėra galimybės saulės elektrinės įrengti saugiu atstumu nuo žaibolaidžių ir žaibosaugos elementų ir dėl pastatą supančios aplinkos (aukšti medžiai, kalnas, vienšlaitis šiaurinis stogas ir pan.) darbinis fotomodulių pozicionavimas yra neįmanomas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pasikreipus į ESO bei gavus atsakymą, kad objekto prijungimo taške yra viršyti transformatorių pastotės techniniai pajėgumai ir todėl elektrinės tuose ruožuose nebeprijungiamos (pagal 2023 m. 02 01 LRV Nr. 65 ir Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo 72 punktą) arba siūloma įsigyti įrenginius elektros kaupimui, šiuo atveju laikoma kaip techninių galimybių nebuvimas. |
| 8. Dėl panduso įrengimo įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Ar gali butų savininkai šios priemonės atsisakyti savo iniciatyva ir ar tokiu atveju būtinas investicijų plano koregavimas? | Įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą priemonės parenkamos vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedu. Šiame priede nurodytos energinį efektyvumą didinančios ir kitos priemonės, taip pat nurodoma kokios priemonės yra privalomos ir kada yra taikomos išimtys šių priemonių neįgyvendinti. Panduso įrengimas prie įėjimo durų į daugiabutį namą, jeigu yra techninės galimybės, privalo būti įrengtas, o techninių galimybių buvimą ar nebuvimą įvertiną techninį darbo projektą rengiantis kvalifikuotas projekto rengėjas. Būtų ir kitų patalpų savininkų sprendimas neįrengti ar atsisakyti panduso įrengimo nėra pagrindas atsisakyti šios priemonės įgyvendinimo, nes tokios sąlygos neįrengti panduso Programa nenumato, o butų ir kitų patalpų savininkų spendimas negali būti laikomas techniniu galimybių nebuvimu. |
| 9. Daugiabutis namas teikia paraišką į A klasės kvietimą. Ar gali būti nekeičiami kai kurie butų savininkų langai? | Išskirtinais atvejais langų nebūtina keisti, jei turima langų šilumines savybes pagrindžianti langų gamintojų deklaracija, kurioje nurodytos kiekvieno lango šiluminės savybės ir jos atitinka A klasei keliamus reikalavimus. Tokio lango keitimo būtinumą reikėtų apsvarstyti individualiai. Pažymėtina, kad STR 2.01.02:2016 skaičiavimo algoritmuose galimos kitos situacijos, kuriuose būtų galima nekeisti langų (pavyzdžiui langą, kuris yra į įstiklintą balkoną), tačiau šiuos skaičiavimus turi atlikti investicinio plano rengėjas ir (arba) projektuotojas. |
Nereikšminga (de minimis) pagalba
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kokie asmenys yra laikomi valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) gavėjais ir ūkio subjektais? | Paramos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) gavėjais laikomi butų ar kitų patalpų savininkai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl, vertinat ar yra vykdoma ūkinė veikla, reikia vertinti būtent savininko, o ne nuomininko ar patalpų naudotojo vykdomą veiklą. Tuo pačiu nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos gavėju bus laikomas atitinkamas buto ar kitos patalpos savininkas. Išimtis: Tuo atveju, kai butas ar kitos patalpos yra įsigytos išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties pagrindu, sutarties galiojimo laikotarpiu patalpų savininku RC išraše nurodoma finansų įstaiga suteikusi lizingą, tačiau valstybės paramos gavėju laikytinas fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs butą ir RC išraše nurodomas kaip lizingo gavėjas. |
| 2. Kas gali būti laikomi ūkio subjektais? | Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės šaltiniuose galima rasti keletą ūkio subjekto apibrėžimų: Ūkio subjektas - bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdų. Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Abu šiuos apibrėžimus iš esmės jungia vienas bendras bruožas, t.y. bet koks subjektas, nepriklausomai nuo jo formos (fizinis ar juridinis asmuo) laikomas ūkio subjektu jei jis vykdo ūkinę/ekonominę veiklą. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad: - Juridinis asmuo beveik visais atvejais laikomas ūkio subjektu, išskyrus tuos atvejus, kai jis nevykdo ekonominės veiklos (pvz. valstybės ar savivaldybių veikla); - Fizinis asmuo dažniausiai nelaikomas ūkio subjektu, išskyrus atvejus, kai jis vykdo ekonominę veiklą (nuomoja butą, teikia paslaugas pagal verslo liudijimą ir pan.) |
| 3. Kas laikoma ekonomine veikla? | Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės šaltiniuose galima rasti keletą ūkinės/ekonominės veiklos apibrėžimų: Ekonominė veikla – bet kokia veikla, kurią sudaro prekių tiekimas ir paslaugų teikimas rinkoje. Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Visus šiuos apibrėžimus iš esmės jungia du bendri bruožai, kurie būdami kartu bet kokią veiklą apibrėžia kaip ūkinę/ekonominę: - Veikla – tęstinis (nevienkartinis) veiksmas; - Siekimas gauti pajamų – nepriklausomai nuo to ar buvo gauta arba siekiama gauti pelno. |
| 4. Kokius pagrindinius žingsnius susijusius su valstybės paramos teikimu ūkio subjektams privalo atlikti savininkų bendrija ir / ar projekto administratorius, pradėdamas administruoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą? |
1. Informuoti, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus priėmusius sprendimą dalyvauti programoje, apie jų pareigą pateikti informaciją apie vykdomą ūkinę veiklą. Informacija gali būti pateikiama įvairiais būdais (pvz. susirinkime, iškabinant namo skelbimų lentoje, projekto administratoriaus tinklapyje, išsiunčiant paštu/el. paštu ir kt.); 2. Sudaryti sąlygas daugiabučiame name butus ir / ar kitas patalpas nuosavybės teise valdantiems ūkio subjektams, užpildyti deklaracijas apie jų vykdomą ūkinę veiklą ir susijusias įmones / ūkio subjektus. 3. Surinkti iš ūkio subjektų užpildytas deklaracijas ir jose pateiktų duomenų pagrindu parengti Agentūrai prašymą, išduoti pažymą apie galimos suteikti nereikšmingos pagalbos dydį butų ir kitų patalpų savininkams vykdantiems ūkinę veiklą. 4. Agentūra gavusi prašymą ir nustačiusi ūkio subjektui galimos suteikti nereikšmingos valstybės pagalbos, parengia raštą/pažymą dėl ūkio subjektui galimos suteikti nereikšmingos valstybės pagalbos. Šį raštą/pažymą projekto administratorius pateikia finansuotojui. Pažymėtina, kad valstybės parama ir lengvatinis kreditas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) gali būti teikiamas tik atlikus visus aukščiau nurodytus žingsnius. PASTABA. Agentūra gali nustatyti, jog dėl kokių nors priežasčių (pvz. pasiekta ūkio subjektui teiktinos nereikšmingos de minimis pagalbos suma; ūkio subjektas neteikia duomenų apie vykdomą ūkinę veiklą ar susijusias įmones) nereikšminga de minimis valstybės pagalba ūkio subjektui negali būti teikiama. Tokiu atveju projekto administratorius, Agentūros parengtą raštą dėl atsisakymo teikti valstybės pagalbą pateikia finansuotojui bei apie priimtą sprendimą informuoja ūkio subjektą. Valstybės parama ir lengvatinis kreditas tokiam ūkio subjektui neteikiamas, todėl visas projekto įgyvendinimo išlaidas ūkio subjektas privalo padengti savo lėšomis. |
| 5. Bute įregistruota įmonė, veikla nevykdoma bute. Ar reikia tikrinti de minimis ir teikti prašymus? | Tikrinami visi ekonominę veiklą vykdantys subjektai. |
Pirkimų dokumentai (PD)
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kaip vykdomi viešieji pirkimai? | Projektų vykdytojai pirkimus turi vykdyti per CPO LT ar EPC katalogus, arba LR viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, arba aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo kiti subjektai. Akcentuojama, kad pirkimai turi būti vykdomi per centrinės perkančios organizacijos elektronines pirkimų sistemas (CPO LT ar EPC katalogus) ir tik gavus Agentūros pritarimą gali būti vykdomi kitais būdais ar priemonėmis. |
| 2. Kada vykdomi viešieji pirkimai? | Paslaugų ar darbų pirkimai, išskyrus pirkimus namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui parengti vykdomi tik pasirašius valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį ir gavus lengvatinius kreditus teikiančios finansų įstaigos preliminarų rašytinį pritarimą projektui įgyvendinti finansuoti. |
Mokėjimų prašymai (MP)
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kaip apskaičiuoti papildomą 10 proc. paramą, jeigu name yra butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems taikomas atvirkštinis PVM? | Papildoma 10 proc. parama skaičiuojama už įgyvendintas priemones, kurios paprastai neturi individualių darbų (yra tam tikrų išlygų, kai IP nustatyta kitaip), t. y. už šilumos punkto modernizavimą, balansavimą, šilumos sitemos atnaujinimą. Tokiu atveju turi būti apskaičiuota išlaidų dalis, kuri už tas priemones tenka butų ir kitų patalpų savininkams, kuriems taikomas atvirkštinis PVM, (proporcingai valdomam plotui name) ir iš tos dalies išskaičiuotas PVM atimamas iš bendros priemonės kainos. 10 proc. parama skaičiuojama nuo likusio skirtumo (atėmus apskaičiuoto atvirkšt. PVM dalį). Esant individualioms priemonėms, reikia atskirai įvertinti jų dalį bendroje priemonės išlaidų sumoje. |
| 2. Kaip apskaičiuojamos projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos, jeigu projekto vykdymo eigoje administratorius tampa PVM mokėtoju (arba atvirkščiai - išregistruojamas iš PVM mokėtojų)? | PVM taikymas tiesiogiai priklauso nuo datos, kada pasikeitė Projekto administratoriaus statusas (tapo PVM mokėtoju arba buvo išregistruotas): jeigu prašymas teikiamas (ir išrašoma sąskaita) tada, kai administratorius yra PVM mokėtojas - tada PVM pridedamas prie tarifo; jeigu teikiamas, kai nėra PVM mokėtojas - tada PVM nepridedamas. Bet kuriuo atveju prieš tai turi būti pakeista VP sutartis, vadovaujantis administratoriaus pateiktu PVM mokėtojo įregistravimo ar išregistravimo faktą liudijančiu dokumentu (paprastai - mokesčių inspekcijos išduota pažyma). |
Mažoji renovacija
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kas gali dalyvauti mažosios renovacijos programoje? | Paramą mažosios renovacijos projektams gali gauti daugiabučio namo, pastatyto pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, butų ar kitų patalpų savininkai arba šilumos tiekėjai, nuosavybės teise valdantys šilumos punkto įrenginius daugiabučiame name, pastatytame pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus. Daugiabučiuose namuose pretenduojančiuose gauti paramą turi būti elevatoriniai šilumos punktai arba ar susidėvėję automatiniai šilumos punktai, negalintys reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio. Daugiabučiai namai, kuriuose yra nepriklausoma šilumos tiekimo sistema ir šilumos punktas automatiškai palaiko nustatytą karšto vandens temperatūrą pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, gali pretenduoti tik į paramą kitoms priemonėms: 1. šildymo sistemos pertvarkymui ar keitimui (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą); 2. individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimo ir (ar) išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimui; 3. karšto vandens sistemos pertvarkymui, susijusių elementų keitimui (rankšluosčių džiovintuvų ir kita, įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą). |
| 2. Kokias priemones privaloma įgyvendinti vykdant mažosios renovacijos projektus? | Įgyvendinant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens modernizavimui projektus yra būtina vietoje esamo seno tipo – elevatorinio šilumos punkto arba šilumos punkto, negalinčio reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio, arba įrengti atskirą šilumos punktą daugiabučiame name (jeigu keletas daugiabučių namų naudoja šilumą iš vieno šilumos punkto). Taip pat daugiabučiame name ant stovų turi būti įrengiami balansiniai ventiliai ant šildymo ir karšto vandens stovų. |
| 3. Mūsų name nėra šilumos punkto, jis yra kitame daugiabučiame name, ar vis tiek galime paramą? | Jei atnaujinamas daugiabučio namo šilumos punktas naudojamas šilumai tiekti daugiau negu vienam daugiabučiam namui ir yra šilumos tiekėjų išduotos techninės sąlygos (projektavimo), galima gauti subsidiją įrengti atskirus šilumos punktus visiems namams. Jeigu daugiabučio (-ų) namo (-ų) šilumos punktas nuosavybės teise priklauso daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams, sprendimą dėl Projekto (-ų) įgyvendinimo kiekvienas daugiabutis namas priima atskirai ir pateikia atskiras paraiškas APVIS. Jeigu daugiabučio (-ų) namo (-ų) šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ir (ar) atnaujinamas pagal privalomuosius reikalavimus, šis reikalavimas nėra taikomas. |
| 4. Įgyvendinant pilnos apimties renovacijos projektus socialiai remtini asmenys gauna paramą apmokėti projekto išlaidas, ar įgyvendinant mažosios renovacijos projektą galima tikėtis tokios paramos, jeigu name yra socialiai remtinų asmenų? | Įgyvendinant mažosios renovacijos projektus socialiai remtiniems asmenims nėra numatyta galimybė gauti valstybės paramą ir taip padengti 100 procentų projekto išlaidų, tačiau atskiros savivaldybės gali būti nusimačiuosios savo programas ir padengti gyventojams tenkančią išlaidų dalį. |
| 5. Kokio dydžio paramą galima gauti įgyvendinus mažosios renovacijos projektą? | Įgyvendinus mažosios renovacijos projektą galima gauti 80 proc. paramą tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos: 1. bendrosios nuosavybės teise valdomų elevatorinių šilumos punktų keitimo į naują automatizuotą šilumos punktą ar senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, negalinčių reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio, atnaujinimo arba atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimo, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą, išlaidos – privaloma Projekto metu įgyvendinti veikla. Jei daugiabučiame name yra nepriklausoma šilumos tiekimo sistema ir šilumos punktas automatiškai palaiko nustatytą karšto vandens temperatūrą pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos priemonės, nurodytos 2 – 4 punktuose; 2. šildymo sistemos pertvarkymo ar keitimo (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą) išlaidos; 3. individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimo ir (ar) išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimo išlaidos; 4. karšto vandens sistemos pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (rankšluosčių džiovintuvų ir kita, įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą) išlaidos. |
| 6. Kaip daugiabučio namo savininkai turi priimti sprendimus dėl mažosios renovacijos projektų įgyvendinimo? | Sprendimas dėl daugiabučio namo namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projekto įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ne mažesniu kaip 50+1 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimas priimamas vardiniu balsavimu, jame turi būti nurodytas pareiškėjas, Projektu įgyvendinamos priemonės, investicijų Projektui įgyvendinti suma, paramos gavėjų įsipareigojimas dėl Projekto finansavimo užtikrinimo. |
| 7. Mūsų daugiabutis namas neturi sukaupęs lėšų reikalingų mažosios renovacijos projekto įgyvendinimui. Ar yra galimybė finansuoti projektą kitais būdais, neinvestuojant savų lėšų? | Jei namas neturi pakankamai sukauptų nuosavų lėšų, mažosios renovacijos projektus galima finansuoti iš finansinių įstaigų ar kitų fizinių arba juridinių asmenų skolintomis lėšomis. |
| 8. Daugiabučio namo butų savininkai mūsų name pritarė projekto įgyvendinimui, ką daryti toliau? | Butų ir kitų patalpų savininkams pritarus projekto įgyvendinimui, Agentūrai per APVIS turi būti teikiama paraiškq. Agentūra įvertins pateiktą paraišką ir priims sprendimą dėl finansavimo skyrimo bei apie tai informuos. Gavus informaciją apie skirtą finansavimą projektas turės būti įgyvendinamas (įvykdomas viešasis pirkimas, atliekami darbai ir pateikiamas mokėjimo prašymas) per numatytą terminą ir paramos teikimo apraše nustatyta tvarka. |
| 9. Koks mažiausias energinio efektyvumo sutaupymas turi būti pasiektas įgyvendinus mažosios renovacijos projektą? | Įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo Projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc. energinio efektyvumo sutaupymas pagal Tvarkos aprašo 2 priede nurodytus energinio efektyvumo rodiklius. |
Saulės elektrinės daugiabučiuose
| Klausimas | Atsakymas |
| 1. Kokią kompensacinę išmoką galima gauti? | Kompensacinė išmoka, daugiabučio gyventojui (fiziniam asmeniui) pritarūs įsirengti pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) yra 440,33 Eur/kW su PVM saulės elektrinės įrengtosios galios, o įsirengus tik saulės modulius yra 331,26 Eur/kW su PVM. Primename, kad jeigu garamos gavėjas (daugiabučio gyventojas) atstovaujamas pareiškėjo yra PVM mokėtojas arba pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM kompensacinė išmoka yra atitinkamai 363,91 Eur už 1 kW be PVM įrengto pilno komplekto arba 273,77 Eur už 1 kW įrengtu tik saulės modulių. |
| 2. Kaip pagrįsti projekto investicijų sumą? | Projekto investicijų suma, kurią sudaro tinkamos išlaidos, gali būti skaičiuojama pagal įkainius, skelbiamus Agentūros interneto svetainėje, arba rinkos kainą, kuri nustatoma ne mažiau kaip 3 komercinių pasiūlymų kainos vidurkiu. Paraiškoje turi būti prisegamas laisvos formos investicijų skaičiavimo pagrindimas (Pdf, excel ar word formatu). |
| 3. Kokią sumą pinigų reikia turėti teikiant paraišką? | Pareiškėjas turi pateikti pagrindžiantį dokumentą (pvz. banko sąskaitos išrašą), kuriuo užtikrinama finansuoti visą numatomą projekto investicijų sumą. |
| 4. Kada ir kaip atliekami kompensacinės išmokos mokėjimai? | Pareiškėjas įgyvendinės projektą ir sudaręs (atnaujinęs) su energetikos tinklų operatoriumi atsakomybių ribų aktą, kuris turi būti iki paraiškoje nurodyto projekto įgyvendinimo termino pabaigos gali per APVIS pateikti mokėjimo prašymą su privalomais pateikti dokumentais. Agentūra patikrina mokėjimo prašymą ir kompensacinę išmoką sumoka ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo tinkamai įforminto mokėjimo prašymo ir visų privalomų dokumentų registravimo dienos. |
| 5. Kaip skaičiuoti projekto rodiklius? | Projekto rodikliai – sutaupytas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis – turi būti nurodyti priimant, kad iki projekto yra "0", o taikant pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) rodiklis po projekto įgyvendinimo skaičiuojamas pagal priemonės tvarkos aprašo 44 p. nuo planuojamos įrengti saulės elektrinės įrenginio galios reikšmės (PVZ. 20 kW × 3,08 t CO₂e/1 kW per 20 metų). |
| 6. Ar naujai pastatytiems daugiabučiams, ši priemonė tinkama? | Pagal tvarkos aprašą statinio baigtumui reikalavimai nekeliami, jei užtikrinama, kad daugiabutis yra įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. |
| 7. Kokie įpareigojimai atsiranda įgyvendinus projektą ir gavus paramą? | Bendradarbiauti su Agentūra, sudaryti sąlygas atlikti patikrą projekto įgyvendinimo vietoje (elektrinės įrengimo objekte ir vartojimo objekte), tikrinti savo veiklą, susipažinti su dokumentais, susijusiais su Pareiškėjo projekto vykdymu per visą 5 metų laikotarpį nuo išlaidų kompensavimo prašymo apmokėjimo dienos, Agentūros nustatytais terminais teikti papildomą informaciją, pagrindimo dokumentus, šalinti nustatytus neatitikimus. |
| 8. Ar visi mokėjimai turi būti iš bendrijos sąskaitos? | Taip, jei bendrija yra pareiškėjas. |
